Rio 2016 olimpiados badmintono pusfinalių ir finalų apžvalga. Lee Chong ir toliau pučia nepalankus "Wei"

"He couldn't have walked over there and placed it any better than this", jau gal kokį kelisšimtąjį kartą savo standartinę frazę kartoja ir žaidėjų smūgių tikslumu žavisi kometatorė Gillian Clark.

Kokie Rio 2016 badmintono pusfinaliai ir finalai!

Prieš pradedant apžvalgą, "quizz'as". Atspėkite, kas visada dėkoja valytojams.

Taigi, vyrų vieneto pusfinalyje kinas Lin Dan, penkis kartus pasaulio čempionas, dukart olimpinis čempionas, prieš savo amžiną priešą aikštelėje ir draugą už aikštelės ribų, malaizijietį Lee Chong Wei. Pekino ir Londono olimpiadų finaluose Lin Dan nugalėjo Lee Chong Wei. Pekine tiesiog sutriuškino, o Londone vos vos laimėjo trečiame sete. šį kartą žaidimas klostėsi ypač keistai. Pirmame sete LD be didesnių sunkumų palaužė LCW rezultatu 21:15. Antrame sete LCW susikaupė ir sutriuškino LD 21:11. Na, o trečiame, LD atsilikinėdamas 16:19, pasivijo LCW ir sulygino rezultatą 20:20. Atrodė, kad ir vėl LCW pralaimės, neatlaikęs psichologinės įtampos. Praeitų dviejų olimpiadų našta, o taip pat beveik dvigubai nepalankus tarpusavio susitikimų santykis. Ir neaišku, ar vis tik LCW susikaupimas, ar LD atsipalaidavimas, žinant jog jau laimėjo du olimpinius auksus iš eilės (trečias būtų unikalus pasiekimas), lėmė, jog LCW išskirtinio susikaupimo ir kantrybės dėka sugebėjo laimėti 3-ią setą 22:20. Ypač smagu stebėti, jog žaidėjai po tokio svarbaus susitikimo, skirtingai nuo moterų dvejeto finalo, vienas kitam nerodė nieko, išskyrus pagarbą.

Kitame pusfinalyje vyko tikra milžinų dvikova. Jaunasis danas Viktor Axelsen, kurio ūgis 1.94m (vienintelis europietis vyrų vienetų pusfinaliuose) susitiko su dukart pasaulio čempionu Chen Long, kurio ūgis 1.87m. Pirmas setas, gal kiek dėl dano jaunatviško įkarščio, o gal dėl pernelyg nepamatuotai ambicingų dano smūgių atiteko kinui 21:14. Antrojo pirmoje pusėje, danas dar laikėsi 8:11, bet antroje nebeturėjo jokių priešnuodžių prieš visišką kino tinklo kontrolę ir pralaimėjo 15:21. Finale — Lee Chong Wei ir Chen Long.

Moterų vienetų kategorijoje, po 16-os metų pertraukos, aukso medalį olimpiadoje laimės ne kinų sportininkė. Pirmą kartą istorijoje olimpinio badmintono finale žaidė ispanė (tik vieną kartą prieš tai, 2000-aisiais finale žaidė europietė, danė Kamilla Martin), ir pirmą kartą — indė.

Carolina yra dabartinė Europos ir pasaulio čempionė, tad atrodytų, jog ji turėjo būti aiški favoritė. Bet aukšta priešininkė, 10-ta pasaulyje V. Sindhu Pusarla (1,78m — ar didelis ūgis tampa ženkliu pranašumu?) antrame pusfinalio sete tiesiog sutriuškino savo priešininkę japonę N. Okuhara. Be to, jos ženklūs pasiekimai yra du pasaulio čempionatų bronzos medaliai. Taigi, tikrai ne pėsčia. Pirmame sete Carolina puikiai išnaudojo visą aikštės perimetrą, pirmą dalį laimėjo 11:6, bet laiminėdama 19:16 praleido 5 taškus iš eilės ir dėka itin stipraus indės charakterio pralaimėjo 19:21.
Antrame sete Carolina į kovą metė visus "kozirius", pirmą dalį laimėjo 11:2, o visą setą 21:12. Trečiame sete per vidurį rezultatas buvo 10:10. Nervų karas. Į kovą mesta ne tik badmintono technika, bet ir šalutiniai veiksniai — kamuoliuko keitimas, šūksniai į priešininkės veidą, "challenge'ai" dėl užribio, diskusijos su teisėja. Ispanei trečiame sete laimint 15:12 įtampa pasiekė piką. Abi žaidėjos pradėjo jaudintis, klysti. Ir tada — nušvitimas. Tik ne indiškas budistinis.

Carolina laimėjo kovą dėl aukso 21:15, ir tapo antruoju žmogumi iš Europos laimėjusiu olimpinį vienetų auksą. Pirmasis buvo dabartinis BWF prezidentas danas Poul Erik Hoyer.

Vyrų dvejete kinai Fu Hai Feng (32 metai, dabartinis olimpinis badmintono vyrų dvejetų aukso medalininkas, trečias iš eilės olimpinis finalas, vienas iš stipriausiai smūgiuojančių žaidėjų) ir Zhang Nan (26m., Londono mišrių dvejetų aukso medalininkas ir Rio mišrių dvejetų bronza, kūrybingas žaidime prie tinklo) kovojo prieš visus nustebinusius malaizijiečius Tan Wee Kiong (27 m.) ir Goh V Shem (26 m.), kurie prieš kinus jau turėjo pergalę grupės susitikime.

Buvęs FHF dvejetų partneris Cai Yun jau baigė karjerą, tad buvo įdomu stebėti naujos poros bendradarbiavimą.

Malaizijiečiai laimėjo pirmąjį setą 21:16, Tan Wee Kiong darant stebuklus prie tinklo. Kinai paėmė antrą, ir visiškai užtikrintai laimėjo trečią, lemiamą setą.

Na, ir paskutinė olimpinė badmintono diena. Vyrų vienetų medalių dalybos. Dėl trečios vietos ir bronzos aikštelėje susitiko 32 metų kinas Lin Dan ir danas Viktor Axelsen.

Niekada negalvojau, kad sirgsiu už kinų sportininką, bet iš gana arogantiško jauno žaidėjo šis kinas transformavosi į patyrusį, mandagų, pagarbų priešininkams atletą. Neabejotinai, žymiausia paskutinio dešimtmečio badmintono figūra. Persirenginėjant marškinėlius, matėsi, kad visas petys ir beveik visa nugara suteipuota. Tai tikriausiai jo paskutinė olimpiada. Žinant kad priešininkui danui tik 22-eji o jis jau dabar stipriausias europietis vienetininkas, norėjosi, kad Lin Dan iškovotų bent paguodos bronzą. Visą susitikimą kinas žaidė ypač kantriai, nešvaistydamas jėgų, atakuodamas tik tada, kai matydavo jog yra didelė galimybė uždirbti tašką. Pirmame sete tai atsipirko, kinui setą laimėjus 21:15. O nuo antro seto prasidėjo antgamtiniai reiškiniai. Iki šiol teko stebėti daug badmintono mačų. Tikrai labai daug. Ir daugumoje jų žaidžiant kinams, jie būdavo psichologiškai tvirti. Jei priešininkai laimi trečią setą trimis "match point'ais", kinai pasivys ir susitikimą laimės. Jei lemiamas smash'as, tai į liniją. Jei žaidimas prie tinklo, tai idealus. Ir ypač lemiamuose momentuose. O šiame pusfinalyje viskas vyko atvirkščiai. Patyręs Lin, besikarščiuodamas jau pirmoje antrojo seto pusėje išnaudojo visus "challenge'us", kurių tikrai pritrūko seto gale. Pats mušė šiek tiek į užribį, o danas viską pataikydavo į linijas. O Lin netikėdamas savo akimis šių smūgių "neimdavo" ir taip atiduodavo taškus. Antrą setą Viktor sutriuškino kiną 21:10. Lemiamame sete kino kantrybė beveik atsipirko, bet Viktor, nors ir atidavęs visas jėgas, pačioje seto pabaigoje žaisdamas prie tinklo parodė išskirtinę drąsą ir tvirtumą, laimėjo kelis taškus iš eilės ir užtarnautai iškovojo savo pirmąją olimpinę bronzą 21:17.

Vyrų vieneto finalas. Lee Chong Wei, ar pavyks trečiame iš eilės olimpiados finale iškovoti auksą?
Deja. Jei LD kovoje dėl bronzos žaidė kantriai, tai LCW finale pasirinktas itin atsargus, gal net konservatyviai bailus žaidimo stilius. Beveik jokios atakos, net kai tai atrodo būtina. Vien priešininko kino Chen Long "varinėjimas" į kampus, kas nedavė visiškai jokių rezultatų, nes kino stipriosios savybės yra puikus judėjimas, visos aikštelės padengimas ir praktiškai visų smūgių grąžinimas atgal priešininkui. LCW yra laimėjęs prieš CL anksčiau, ir dažniausiai tai būdavo pasiekiama agresyvaus, atakuojančio žaidimo dėka. O šį kartą LCW tebuvo savo paties šešėlis, kad ir kaip jo būtų gaila. Ko gero, susidėjo kelatas faktorių — 33 metų amžius, ne iki galo teisingai sudėliotas žaidimo planas ir be abejo didžiulis psichologinis spaudimas.
Sveikinimai Chen Long, jis tikrai nusipelnė aukso.

Parodė išskirtinį fizinį, techninį ir psichologinį pasiruošimą. Ir, atsakant į apžvalgos pradžioje užduotą klausimą, yra vienas iš labiausiai pribloškiančių žaidėjų. Mega žvaigždė, žinomas, turtingas, puikus žaidėjas. Dabar jau ir olimpinis čempionas. Ir kiekvieną kartą kai reikia išvalyti aikštelę, to itin mandagiai paprašo, ir net sakyčiau nuolankiai dėkoja valytojams už išvalytą drėgną dangą. Vadovėlinis asmenybės pavyzdys!

Pabaigai, turint omenyje jog praeitoje, Londono olimpiadoje kinai susišlavė 5-is aukso medalius, ši yra išskirtinai diversifikuota. Visose penkiose kategorijose ant podiumo stovėdavo žaidėjai iš skirtingų valstybių! Tie patys kinai iškovojo "tik" (lyginant su Londonu) 2 aukso medalius, ir pridėjo vieną bronzą. Kai tuo tarpu europiečiai iškovojo net keturis medalius. Nors nei vienas iš jų nėra auksinis, bet manau, kad galime kalbėti apie Europos badmintono stiprėjimo ženklus.

Laukiame Tokyo 2020!

Tags: