Supaprastintos badmintono taisyklės (lietuvių k.)

Pilnos badmintono taisyklės (lietuvių k.)

Supaprastintos badmintono taisyklės (anglų k.)

Pilnos badmintono taisyklės (anglų k.)

Supaprastintos badmintono taisyklės

Taškų skaičiavimo sistema
• Susitikimas žaidžiamas iki dviejų laimėtų partijų.
• Partija žaidžiama iki 21 taško .
• Taškai gaunami po kiekvieno įžaidimo.
• Pusė, laimėjusi įžaidimą pelno tašką.
• Jei rezultatas abiejose pusėse yra 20, laimi pusė, pirmoji surinkusi 2 taškų persvarą.
• Jei rezultatas abiejose pusėse yra 29, laimi pusė, įmušusi 30-ą tašką.

Pertraukos ir aikštelės pusės pakeitimas
• Kai bet kuri pusė surenka 11 taškų, žaidėjai turi 60 sekundžių pertrauką.
• Po kiekvienos partijos nustatoma 2 minučių pertrauka.
• Trečiojoje partijoje, bet kuriai pusei įmušus 11 taškų, žaidėjai apsikeičia aikštelės pusėmis.

Vienetų žaidimas
• Kai paduodančiojo taškų skaičius yra lygus nuliui arba lyginis, jis paduoda iš dešiniosios padavimo aikštelės, o jei nelyginis – iš kairiosios.
• Jei paduodantysis laimi įžaidimą, jis pelno tašką ir paduoda iš kitos padavimo aikštelės.
• Jei priimantysis laimi įžaidimą, jis pelno tašką ir tampa paduodančiuoju. Jis paduoda iš tinkamos aikštelės pusės: jei jo taškų skaičius lyginis servuojama iš dešiniosios padavimo aikštelės, jei nelyginis – iš kairiosios.

Dvejetų žaidimas
• Kiekviena pusė turi vieną padavimo galimybę.
• Padavimai vykdomi tokia tvarka: pirmas paduodantis -> priimančio partneris -> paduodančiojo partneris -> priimantis ...
• Kai paduodančiojo taškų skaičius yra lygus nuliui arba lyginis, jis paduoda iš dešiniosios padavimo aikštelės, o jei nelyginis – iš kairiosios.
• Jei paduodančioji pusė laimi žaidimą , tai ši pusė pelno tašką ir tas pats paduodantysis paduoda iš kitos padavimo aikštelės.
• Jei priimančioji pusė laimi įžaidimą, tai ši pusė pelno tašką ir tampa paduodančiąja.
• Paduodančioje pusėje žaidėjai apsikeičia padavimo aikštelėmis tik tada, kai pelno tašką. Visais kitais atvėjais žaidėjai lieka toje pačioje padavimo aikštelėje, kur stovėjo preš tai buvusio įžaidimo metu. Tai garantuoja, paduodančiųjų keitimąsi paeiliui.
• Jei buvo padaryta aikštelės padavimo klaida, susitikimas tesiamas su nauju žaidėjų išdėstymu.

Pilnos badmintono taisyklės

Apibrėžimai
Susitikimas: tai pagrindinės rungtynės tarp konkuruojančių pusių, kai vienoje iš jų yra
vienas arba du žaidėjai.
Partija (angl. - Set): laimėta susitikimo atkarpa, kuri baigiasi surinkus nustatytą taškų
skaičių. Susitikimas susideda iš vienos ar kelių laimėtų partijų.
Vienetas: susitikimas, kurio metu kiekvienoje iš priešingų pusių žaidžia vienas žaidėjas.
Dvejetas: susitikimas, kurio metu kiekvienoje iš priešingų pusių žaidžia du žaidėjai.
Paduodanti pusė: pusė turinti padavimo teisę.
Priimanti pusė: pusė priešinga paduodančiajai.
Įžaidimas (ang. - Rally): eilė vienas po kito sekančių mušimų prasidedančių padavimu ir
besibaigiančių plunksninuko nukritimu.
Smugis: žaidėjo raketės judesys varžovo kryptimi.
Badmintono taisyklės
1. Aikštelė ir stacionari aikštelės įranga
1.1. Žaidimo aikštelė turi būti stačiakampis nužymėtas 40mm pločio linijomis, kaip
parodyta A diagramoje.
1.2. Linijos, žyminčios aikštelę turi būti lengvai atskiriamos ir nuspalvintos geltona arba
balta spalvomis.
1.3. Visos linijos formuoja aikštelę.
1.4. Atramos turi būti 1.55m. Jos turi būti pristatytos aikštelės išorėje. Įtempus tinklą taip,
kaip numatyta 1.10 taisyklėje, atramos turi išlikti vertikalioje padėtyje.
1.5. Atramos turi būti pastatytos ant šoninės dvejetų linijos, kaip parodyta diagramoje A,
nepriklausomai nuo to ar žaidžiamas vienetas ar dvejetas.
1.6. Tinklas turi būti pagamintas iš plono, tamsios spalvos siūlo, kurio akučių dydis turi
būti vienodas, ne mažesnis kaip 5 mm ir ne didesnis kaip 20 mm.
1.7. Tinklas turi būti 760 mm aukščio ir ne mažiau kaip 6,1 m pločio.
1.8. Tinklo viršuje turi būti 75 mm pritvirtinta balta, perlenkta juosta. Šio juostos vidumi
praveriamas laidas arba trosas.
1.9. Virvė ar trosas turi būti gerai įtvirtinti atramose. Taip pat prie atramų turi būti
pritvirtintas tinklas panaudojant viršutinėje tinklo dalyje esančias kiaurymes.
1.10. Aikštelės viduryje tinklo aukštis turi būti ne mažiau kaip 152,4 cm. Ties šoninėmis
dvejeto linijomis tinklo aikštis turi būti 155 cm.1.11. Negali būti jokių tarpų tarp tinklo galų ir atramų. Jeigu reikia, apatiniai tinklo galai
taip pat gali būti pririšti prie atramų.
1.12. Aikštelė parodyta A diagramoje gali būti naudojama ir vienetams, ir dvejetams.
2. Plunksninukas
2.1. Plunksninukas gali būti pagamintas tiek iš sintetinės, tiek iš natūralios medžiagos.
Nepaisant iš kokios medžiagos plunksninukas pagamintas, jo savybės turi būti panašios į
plunksninio plunksninuko, su plonos odos sluoksniu apdengta kamštmedžio galvute ar
analogiškų medžiagų.
2.2. Plunksninis plunksninukas.
2.2.1. Plunksninukas privalo turėti 16 galvutėje įtvirtintų plunksnų.
2.2.2. Visų plunksnų ilgis, matuojant nuo plunksnos galiuko iki tos vietos, kai jis pasiekia
pagrindą, yra vienodas – nuo 62mm iki 70mm.
2.2.3. Plunksnų galiukai turi būti išsidėstę nuo 58 iki 68 mm skersmens apskritimu.
2.2.4. Plunksnos turi būti tvirtai pritvirtintos prie siūlo (virvutės), ar kitokios, tam
tinkamos, medžiagos.
2.2.5. Galvutė turi būti 25-28mm. skersmens su ovaliu galu.
2.2.6. Plunksninukas turi sverti nuo 4.74 iki 5.50 gramo.
2.3. Neplunksninis plunksninukas:
2.3.1. Plunksninuko „sijonėlis“ arba plunksnų imitacija iš sintetinės medžiagos turi pakeisti
tikras plunksnas.
2.3.2. Plunksninuko galvutė turi būti tokia, kaip nurodyta 2.2.5 taisyklėje.
2.3.3. Plunksninuko išmatavimai ir svoris turi būti tokie, kokie yra nurodyti 2.2.3. ir 2.2.6.
taisyklėse. Vis dėlto dėl sintetinės medžiagos ir natūralių plunksnų ypatybių skirtumo yra
leidžiamas 10 procentų nukrypimas.
2.4. Kai dėl atmosferos sąlygų, klimato, standartinis plunksninukas yra netinkamas,
plunksninuko bendrojo dizaino, greičio, skrydžio ypatybių pakitimai, asociacijos narių
iniciatyva, gali būti svarstomi.
3. Plunksninuko greičio testavimas.
3.1. Norint išbandyti plunksninuko greitį, žaidėjas, stovėdamas už galinės aikštelės linijos,
smūgiuoja iš apačios atvirąja raketės puse. Plunksninukas smūgiuojamas į priešais esantį
kampą, šoninių linijų kryptimi.
3.2. Tinkamo greičio plunksninukas nusileis 530-990mm iki kitos galinės linijos taip kaip
parodyta B diagramoje.4. Raketė.
4.1. Raketės išmatavimai turi būti ne didesni kaip 680 mm ilgio ir 230 mm pločio. Raketė
susideda iš pagrindinių dalių, kurios aprašytos taisyklėse 4.1.1 į 4.1.5, ir kaip parodyta C
diagramoje.
4.1.1. Raketės rankena tai yra raketės dalis, skirta raketei laikyti.
4.1.2. Raketės tinklelis yra skirtas plunksninuko smūgiavimui.
4.1.3. Raketės tinklelis yra apribotas raketės galvutės.
4.1.4. Kotas, tai raketės dalis jungianti galvutę su rankena.
4.1.5. Raketės kaklelis (jei yra) jungia raketės galvą su kotu.
4.1.6. Raketės kaklelis jungia raketės plokštumą su kotu.
4.2. Raketės tinklelis
4.2.1. Raketės tinklelis turi būti plokštuma susidedanti iš sukryžiuotų, prasikeičiančių
stygų. Tinklelio tankumas turi būti pastovus, panašus tankumas turi būti išlaikytas tiek
raketės plokštumos centre, tiek kraštuose.
4.2.2. Raketės tinklelis neturi viršyti 280mm. bendro ilgio ir 220mm. bendro pločio. Vis
dėlto stygos gali būti ilgesnės negu numatyta, jei jos yra kaklelio ribose.
4.2.2.1. Raketės tinklelio plotis neturi viršyti nustatytos ribos daugiau nei 35 mm.
4.2.2.2. Bendras tinklelio ilgis neturi viršyti 330 mm.
4.3. Raketė
4.3.1. Raketė turi būti be jokių pritvirtintų objektų ar išsikišimų.
4.3.2. Prie raketės negali būti pritvirtinti jokie įrenginiai leidžiantys žaidėjui iš esmės
pakeisti raketės formą.
5. Įrangos kontrolė.
Lietuvos Badmintono Federacija (LBF) kontroliuoja visus klausimus susijusius su rakečių,
plunksninukų, ar kitų badmintone naudojamų prototipų pakeitimais. Pakeitimai gali būti
inicijuojami ne tik LBF, bet ir bet kurio klubo su sąžiningais motyvais, įskaitant bet kurio
žaidėjo, techninių teisėjų, įrangos gamintojų, federacijos narių prašymu.
6. Aikštelės pusių ir padavimo pasirinkimas.
6.1. Prieš pradedant žaidimą teisė pasirinkti aikštelės pusę arba būti paduodančiuoju ar
priimančiuoju suteikiama burtų keliu. Žaidėjas (žaidėjai), laimėjęs burtus, gali pasirinkti
vieną iš 6.1.1, 6.1.2 nurodytų būdų.
6.1.1. Teisę būti priimančiuoju ar paduodančiuoju, tokiu atveju pasirinkusiojo
(pasirinkusiųjų) varžovas (varžovai) renkasi aikštelės pusę.
6.1.2. Teisę pasirinkti aikštelės pusę, šiuo atveju pasirinkusiojo (pasirinkusiųjų) varžovas
(varžovai) sprendžia paduoti, ar priimti plunksninuką.7. Taškų skaičiavimo sistema.
7.1. Žaidžiama iki dviejų laimėtų partijų, jei nenustatyta kitaip.
7.2. Partiją laimi pusė, pirmoji surinkusi 21 tašką, išskyrus tais atvejais, kurie nurodyti 7.4
ir 7.5 taisyklėse.
7.3. Pusė, laimėjusi įžaidimą gauna tašką. Pusė laimi įžaidimą, kai oponuojanti pusė
padaro klaidą arba plunksninukas iškrenta iš žaidimo šiam palietus oponuojančios pusės
aikštelės paviršių.
7.4. Jei rezultatas abiejose pusėse tampa 20, partiją laimi pusė, pirmoji surinkusi dviejų
taškų persvarą.
7.5. Jei rezultatas abiejose pusėse tampa 29, partiją laimi pusė įmušusi 30-ą tašką.
7.6. Pusė, laimėjusi partiją turi teisę pirma paduoti sekančioje partijoje.
8. Aikštelės pusės pakeitimas.
8.1. Žaidėjai turi pakeisti aikštelės pusę:
8.1.1. Pirmos partijos pabaigoje.
8.1.2. Antros partijos pabaigoje (jei yra trečia partija).
8.1.3. Trečioje partijoje, bet kuriai iš pusių įmušus 11 taškų.
8.2. Jeigu aikštelės pusėmis nepasikeičiama, tai turi būti padaryta, kai ši klaida pastebima,
o plunksninukas jau nebe žaidime. Rezultatas išlieka toks pat.
9. Padavimas.
9.1. Teisingas padavimas.
9.1.1. Pasiruošus tiek priimančiai, tiek paduodančiai pusei, negalimas sąmoningas bei
perdėtas delsimas. Delsimas padavimo pradžioje, kai paduodantysis raketę laiko atitraukęs
prieš padavimą, negali būti konstatuojamas, kaip perdėtas delsimas.
9.1.2. Priimantysis ir paduodantysis turi stovėti priešingose, viena nuo kitos įstrižai
esančiose, padavimo aikštelėse, neliečiant išorinių padavimo aikštelės ribų.
9.1.3. Padavimo metu, tiek priimančiojo, tiek paduodančiojo abi kojos turi liesti aikštelės
paviršių.
9.1.4. Padavimo pradžioje, žaidėjo raketė turi liesti plunksninuko galvutę.
9.1.5. Momentu, kai žaidėjo raketė paliečia plunksninuko galvutę, visas plunksninukas turi
būti žemiau žaidėjo juosmens. Juosmuo turėtų būti suprantamas kaip įsivaizduojama linija
juosianti žaidėjo kūną žemiau apatinio šonkaulio.
9.1.6. Momentu, kai paduodančiojo raketė paliečia plunksninuko galvutę, raketės kotas
turi būti nukreiptas žemyn.
9.1.7. Nuo padavimo pradžios iki pabaigos, raketė gali judėti tik į priekį.
9.1.8. Plunksninukas turi skrieti nuo paduodančiojo raketės ir, jei jis yra nepertraukiamas,
iki priimančiojo padavimo aikštelės (arba jos išorinių linijų).
9.1.9. Mėgindamas paduoti žaidėjas negali nepataikyti į plunksninuką.
9.2. Kai abu žaidėjai yra pasiruošę padavimui, pirmas paduodančiojo raketės judesys į
priekį yra laikomas padavimo pradžia.
9.3. Pradėjus padavimą, jo pabaiga yra, kai raketė paliečia plunksninuko galvutę arba
bemėginant tai padaryti į plunksninuką yra nepataikoma.
9.4. Paduodantysis negali padavinėti tol, kol priimantysis yra padavimui nepasiruošęs. Vis
dėlto priimantysis yra laikomas pasiruošusiu jeigu jis atmuša arba bando atmušti
plunksninuką.
9.5. Dvejetuose padavimo pabaigoje partneriai gali užimti patogias pozicijas savo
aikštelėje, jei tik neužstoja priešingos pusės paduodančiojo arba priimančiojo.
10. Vieneto žaidimas.
10.1. Padavimo ir priėmimo aikštelės.10.1.1. Kai paduodančiojo taškų skaičius yra lygus nuliui arba lyginis, tada žaidėjai stovi
savo dešinėse padavimo aikštelėse.
10.1.2. Kai paduodančiojo taškų skaičius yra nelyginis, tada žaidėjai stovi savo kairėse
padavimo aikštelėse.
10.2. Žaidimo tvarka ir pozicija aikštelėje įžaidimo metu kol plunksninukas yra žaidime jį
savo aikštelės pusėje paeiliui gali atmuši paduodantysis bei priimantysis.
10.3. Taškų skaičiavimas ir padavimas.
10.3.1. Jei paduodantysis laimi įžaidimą, jis užsidirba tašką. Tokiu atveju paduodantysis
turi paduoti iš kitos aikštelės pusės.
10.3.2. Jei priimantysis laimi įžaidimą, jis pelno ir tašką. Priimantysis tampa
paduodančiuoju.
11. Dvejeto žaidimas.
11.1. Padavimo ir priėmimo aikštelės.
11.1.1. Kai paduodančioji pusė turi nulį arba lyginį taškų skaičių, paduodantis žaidėjas
paduoda plunksninuką iš dešiniosios padavimo aikštelės.
11.1.2. Kai paduodančioji pusė turi nelyginį taškų skaičių, paduodantis žaidėjas paduoda
plunksninuką iš kairiosios padavimo aikštelės.
11.1.3. Priimantis žaidėjas lieka toje pačioje padavimo aikštelėje iš kurios padavė
paskutinį padavimą. Priešingoje padavimo aikštelėje stovi priimančio partneris.
11.1.4. Plunksninuką priima žaidėjas, kuris stovi įstrižai aikštės esančioje, paduodančiojo
padavimą, aikštelėje.
11.1.5. Žaidėjai nesikeičia padavimo aikštelėmis, kol nepelno taško iš savo padavimo.
Padavimas atliekamas iš padavimo aikšteles, atitinkančios padavimo pusės rezultatą,
išskyrus atvejus, numatytus taisyklių 12 punkte.
11.2. Žaidimo metu, kai paduodančiojo plunksninuką atmuša priimantysis žaidėjas,
paduodančiosios pusės bet kuris žaidėjas, iš bet kurios pozicijos, gali atmušti
plunksninuką. Toliau, priimančioje pusėje, bet kuris priimančios pusės žaidėjas gali atmušti
plunksninuką. Ir tai tęsiasi iki įžaidimo pabaigos (plunksninuko nukritimu).
11.3. Taškų skaičiavimas ir plunksninuko padavimas.
11.3.1. Paduodanti pusė gauną tašką, jei laimi įžaidimą. Sekantį padavimą paduoda tas
pats žaidėjas, bet jau iš kitos padavimo aikštelės.
11.3.2. Jei įžaidimą laimi priimanti pusė, tai ji gauną tašką ir tampa paduodančiąja puse.
11.4. Padavimų nuoseklumas.
Teisė padavinėti žaidime pereina nuosekliai:
11.4.1. nuo pirmojo paduodančiojo, kuris pradėjo žaidimą iš dešiniosios padavimo
aikštelės.
11.4.2. priimančiojo partneriui; padavimas turi būti atliekamas iš kairiosios padavimo
aikštelės.
11.4.3. pirmojo paduodančiojo partneriui,
11.4.4. pirmam priimančiam,
11.4.5. pirmam paduodančiam ir t.t.
11.5. Žaidėjai negali be eilės paduoti padavimo. Taip pat negali be eilės priimti padavimo
arba priimti du kartus iš eilės toje pačioje partijoje, išskyrus atvejus numatytus 12-me
taisyklių punkte.
11.6. Sekančioje partijoje, bet kuris, laimėjusios praėjusią partiją, žaidėjas padavinėti gali
pirmas. Taip pat pralaimėjusios partijos bet kuris žaidėjas gali būti pirmu priimančiuoju.
12. Padavimo aikštelės klaidos.
12.1. Padavimo aikštelės klaida skaitosi įvykusi, jei žaidėjas:
12.1.1. priimama arba paduodama be eilės;
12.1.2. priima arba paduoda iš(į) neteisingos padavimo aikštelės.
12.2. Jei buvo padaryta aikštelės padavimo klaida, tai ji nesitaiso. Žaidimas šioje partijoje
tęsiasi su nauju žaidėjų išsidėstymu.13. Pražangos.
Pražanga skaitosi įvykusi kai:
13.1. padavimas atliktas neteisingai (taisyklių 9.1. punktas).
13.2. Padavimo metu plunksninukas:
13.2.1. atsimuša į tinklą ir pakimba viršutinėje juostoje;
13.2.2. perskridęs tinklą jame užstringa;
13.2.3. atmuštas priimančio žaidėjo partnerio.
13.3. Žaidimo metu plunksninukas:
13.3.1. nukrenta už aikštelės ribų;
13.3.2. perskrenda per tinklą arba po juo;
13.3.3. neperskrenda per tinklą;
13.3.4. paliečia salės lubas ar sienas;
13.3.5. liečia bet kurio žaidėjo kūną ar aprangą;
13.3.6. liečia bet kurį daiktą ar asmenį, esanti už aikštės ribų;
(Esant pastato ypatingoms konstrukcijoms ar įrengimams, varžybų organizatoriai gali
nustatyti kitas sąlygas, kai plunksninukas juos paliečia.)
13.3.7. sugautas ir užlaikytas su rakete, o vėliau, smūgio metu, įmestas į priešininko
aikštelę.
13.3.8 bus to paties žaidėjo atmuštas iš eilės du kartus. Klaida nesiskaito, kai
plunksninukas atsimuša į raketes galvutę ir tinklelį viename smūgyje.
13.3.9. bus atmuštas žaidėjo ir po to jo partnerio arba
13.3.10. palies žaidėjo raketę ir nustos skristi varžovo aikštelės kryptimi.
13.4. žaidimo metu žaidėjas:
13.4.1. rakete, kūnu ar apranga liečia tinklą ar stovus;
13.4.2. virš tinklo rakete ar kūnu patenka į priešininko pusę. Atliekantis smūgį žaidėjas
gali lydėti plunksninuką rakete smūgio kryptimi , bet raketės ir plunksninuko kontaktas turi
būti smūgiuojančiojo aikštelės pusėje ;
13.4.3. po tinklu, rakete ar kūnu, patenka į priešininko pusę taip, kai trukdo varžovui;
13.4.4. trukdo varžovui, tai yra blokuoja jį rakete ar kūnu ir neleidžia atlikti smūgio esant
plunksninukui virš tinklo;
13.4.5. bet kokiais veiksmais specialiai blaško varžovą, pavyzdžiui, šauksmais ar judesiais;
13.5. padaręs nusižengimus numatytus taisyklių 16 punkte.
14. Ginčai.
14.1. Ginčą skelbia bokštelio teisėjas.
14.2. Prieš skelbiant ginčą, varžybos sustabdomos komanda „Stop“.
14.3. Ginčas skiriamas, jei:
14.3.1. paduodantysis paduoda plunksninuką ankščiau, nei priimantysis yra pasiruošęs;
14.3.2. padavimo metu ir paduodantysis ir priimantysis vienu metu nusižengia;
14.3.3. žaidimo metu plunksninukas:
14.3.3.1. užkliūna už tinklo ir pakimba viršutinėje juostoje;
14.3.3.2. perskridęs tinklą jame įstringa;
14.3.3.3. sulūžta ir jo galvutė visiškai atsiskiria nuo likusios dalies.
14.3.4. bokštelio teisėjas nustatė, kad žaidimui trukdo varžovo treneris;
14.3.5. linijos teisėjas nematė, o bokštelio teisėjas negali priimti teisingo sprendimo;
14.3.6. kitoje nenumatytoje ar atsitikusioje situacijoje.
15. Plunksninukas nežaidžiamas.
Plunksninukas nežaidžiamas kai:
15.1. plunksninukas atsimuša į stovą ar tinklą bei pradeda kristi žemyn, žaidėjo
atliekančio smūgį, aikštelės pusėje;
15.2. liečią aikštelės dangą (aikštelės, apibrėžtos linijomis, arba už jos ribų);
15.3. paskelbiamas ginčas, sustabdomas žaidimas arba užfiksuojamas pažeidimas.16. Žaidimo tęstinumas, netinkamas elgesys ir nuobaudos.
16.1. Žaidimas turi vykti nepertraukiamai, nuo pirmojo padavimo iki susitikimo pabaigos,
išskyrus atvejus, numatytus punktuose 16.2. ir 16.3.
16.2. Pertraukos.
Pertraukos turi būti leidžiamos visuose susitikimuose:
16.2.1. ne daugiau 60 sekundžių kiekvienos partijos metu, kai bet kuri pusė pasiekia 11
taškų;
16.2.2. ne daugiau 120 sekundžių tarp pirmos ir antros bei tarp antros ir trečios partijų,
(Transliuojant susitikimus per televiziją, iki susitikimo pradžios, vyr. teisėjas gali nuspręsti
kad pertraukos, numatytos punkte 16.2., turi fiksuotą laiką).
16.3. Laikinas žaidimo sustabdymas.
16.3.1. Dėl susiklosčiusių aplinkybių, nepriklausomai nuo žaidėjų, bokštelio teisėjas gali
sustabdyti žaidimą laikotarpiui, kurį jis ir nustato.
16.3.2. Ypatingais atvejais vyr. teisėjas gali sustabdyti žaidimą.
16.3.3. Jei žaidimas yra sustabdomas, pasiektas rezultatas turi išlikti tas pats ir žaidimas
pratęsiamas nuo šio rezultato.
16.4. Delsimas žaidime.
16.4.1. Žaidimas jokiais būdais negali būti sustabdytas tam, kad leisti žaidėjui atstatyti
jėgas ar kvėpavimą, taip pat gauti patarimą.
16.5. Patarimai ir žaidėjo pasitraukimas iš aikštelės.
16.5.1. Patarimą susitikimo metu žaidėjas gali gauti tik kai nežaidžiamas plunksninukas
(15 punktas).
16.5.2. Be bokštelio teisėjo leidimo nei vienas iš žaidėjų negali palikti aikštelės susitikimo
metu, išskyrus pertraukas numatytas punkte 16.2.
16.6. Žaidėjas negali:
16.6.1. sąmoningai užlaikyti ar sustabdyti žaidimą;
16.6.2. sąmoningai keisti plunksninuko formą, kad pasikeistu jo skridimo greitis;
16.6.3. įžeidžiamai elgtis;
16.6.4. atlikti kitus nusižengimus, neaprašytus badmintono taisyklėse.
16.7. Pažeidimų valdymas.
16.7.1. Bokštelio teisėjas privalo valdyti visus nusižengimus, aprašytus 16.4, 16.5 ar 16.6
punktuose:
16.7.1.1. įspėdamas pažeidėją, parodant jam geltoną kortelę;
16.7.1.2. pranešdamas apie pražangą pažeidėjui, jei jis buvo įspėtas, parodant raudoną
kortelę. Du tokie pažeidimai skaitomi kaip sisteminiai nusižengimai;
16.7.2. esant dideliam nusižengimui, sisteminiams nusižengimams arba 16.2 punkto
nusižengimams, pažeidėjui parodoma antroji raudona kortelė ir nedelsiant pranešama vyr.
teisėjui. Vyr. teisėjas turi teisę diskvalifikuoti pažeidėją susitikime ir užskaityti pralaimėjimą
rezultatu 0:21, 0:21.
17. Teisėjai ir apeliacijos.
17.1. Vyr. teisėjas yra atsakingas už turnyro pravedimą, taip pat kitų varžybų, kurios yra
turnyro dalis.
17.2. Jei yra priskirtas bokštelio teisėjas, jis atsakingas už priskirto susitikimo pravedimą,
aikštelės stovį ir būklę šalia jos. Bokštelio teisėjas pavaldus turnyro vyr. teisėjui.
17.3. Jei yra priskirtas padavimų teisėjas, jis stebi paduodančiojo pažeidimus.
17.4. Linijos teisėjas, stebėdamas jam priskirtas linijas, nustato ar plunksninukas nukrito
aikštelės ribose ar už jų.
17.5. Teisėjų, atsakingų už savo teisėjavimo dalį, sprendimas yra galutinis. Jei bokštelio
teisėjas nustatė linijos teisėjo padarytą klaidą, jis linijos teisėjo sprendimą gali atšaukti.
17.6. Bokštelio teisėjas privalo:
17.6.1. laikytis žaidimo taisyklių ir jas įgyvendinti. Esant būtinybei skelbti ginčus, fiksuoti
pražangas ir klaidas;17.6.2. iki sekančio padavimo spręsti ginčytinas situacijas;
17.6.3. tiksliai ir garsiai informuoti žaidėjus ir žiūrovus apie susitikimo eigą;
17.6.4. skirti ir atleisti padavimo bei linijų teisėjus po konsultacijos su vyr. teisėju;
17.6.5. perimti kitų aikštelės teisėjų pareigas, kurie yra nepriskirti;
17.6.6. priimti savarankiška sprendimą arba paskelbti ginčą, jei kuris nors iš kitų aikštelės
teisėjų negali priimti sprendimo;
17.6.7. fiksuoti ir pranešti vyr. teisėjui apie visus įvykius, susijusius su 16 punktu;
17.6.8. perduoti vyr. teisėjui visas, tik su taisyklėmis susijusias, nepatenkintas apeliacijas.
(Apeliacijos turi būti padarytos iki sekančio padavimo. Jei tai susitikimo pabaiga, tai iki
apeliuojančios pusės pasišalinimo iš aikštelės. )
Patvirtinta 2009-05-23 LBF Vykdomojo komiteto posėdyje.